Visos naujienos

Daugelis vis dar klaidingai mano, kad artritas gali paliesti tik vyresnio amžiaus žmones, tačiau medikai tikina, jog labai dažnai įvairiomis jo formomis serga būtent darbingo amžiaus žmonės, o kai kuriais atvejais – net itin jauni pacientai, kuriems kyla didžiulė ankstyvo neįgalumo grėsmė. Norint atrasti efektyvų, pagal individualią paciento situaciją tinkamą gydymą, būtinas platus vaistų pasirinkimas. Vilnietei Danutei artritas buvo diagnozuotas dar nesulaukus nei penkiasdešimt metų, tačiau tinkamo gydymo paieškos užtruko beveik du dešimtmečius.

Nuolatinis sąnarių skausmas, jų sutinimas ir sustingimas yra neatsiejama nuo artritu sergančio paciento gyvenimo. Liga sutrikdo žmogaus kasdienį aktyvumą, riboja galimybes dirbti, o ilgainiui gali sukelti ir neįgalumą, kuris pablogina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir psichologinę būseną. Profesorė Asta Baranauskaitė sako, jog kalbant apie artritą, svarbu išskirti dažniausias pasitaikančias jo formas. Tai yra autoimuniniai artritai – reumatoidinis artritas, ankilozinis spondiloartritas (Bechterevo liga), psoriazinis artritas ir podagra, lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo sąlygotas sąnarių uždegimas.

„Visi šie artritai yra lėtinės, neišgydomos, tik vaistų pagalba kontroliuojamos ligos. Tai reiškia, kad žmogus, susirgęs artritu, turi sveikatos problemą visam likusiam gyvenimui. Stebime nuolat augantį artritais sergančių pacientų skaičių. Artrito nereiktų  sieti tik su vyresnio amžiaus pacientais. Priešingai, tai yra uždegiminė liga , kuri dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus, darbingiems žmonėms. O vienu iš dažniausių artritų, ankiloziniu spondiloartritu, paprastai suserga žmonės  iki 45 metų amžiaus“, - sako prof. A. Baranauskaitė.

Artritui yra būdingi du požymiai – sąnario skausmas ir patinimas. Autoimuniniams artritams būdingi besitęsiantys, ilgai trunkantys simptomai, kurie progresuoja, yra jaučiami ne viename sąnaryje, taip pat kartu gali pasireikšti ir rytinis sąnarių sustingimas, kuomet pacientui sunku juos pajudinti, atlikti pačius paprasčiausius judesius.

Gydymo paieškos truko dešimtmečius

Vilnietė Danutė reumatoidinio artrito diagnozę išgirdo prieš keletą dešimtmečių. Moteris puikiai prisimena baimės jausmą, kuris tąsyk ją sukaustė, kadangi šią ligą ji žinojo ir buvo mačiusi jos pasekmes.

„Iš pradžių nebuvo aišku, kuo sergu, dažnai peršaldavau, tad gydytojai įtarė bronchitą. Tačiau kartą pastebėjau, kad be jokios priežasties sutino vienas rankos pirštas. Dėl viso pikto kreipiausi į gydytoją, ir ji iš karto man įtarė reumatoidinį artritą. Po įvairiausių tyrimų diagnozė buvo patvirtinta. Tuomet man dar nebuvo nei 50 metų, labai išsigandau, maniau, kad dabar jau viskas, mane „susuks“. Mačiau žmones, kurie sirgo ta pačia  liga, kaip atrodė iškraipyti jų rankų ir kojų sąnariai,  man buvo labai baisu“, - prisimena Danutė.

Moteris tada net neįsivaizdavo, kokios ilgos bus tinkamo gydymo paieškos. Pradžioje ji buvo gydoma įprastais vaistais nuo uždegimo, bet rezultatų jie nedavė. Danutė turėjo nuolat vartoti kartu ir nuskausminamuosius, tačiau ilgainiui sąnarių skausmo jie nebenumalšindavo.

Plačiau skaitykite www.15min.lt