Visos naujienos

Prieš 10 metų cukrinio diabeto diagnozę išgirdusi Ramunė prisipažįsta, kad buvo laikas, kai ji gėdijosi savo ligos, pakitusio gyvenimo būdo ir insuliną leisdavosi slapta. Tiesa, dažnu atveju tiek insulininių, tiek neinsulininių vaistų injekcijos yra neatsiejamos nuo diabetu sergančių pacientų kasdienybės, tačiau mokslas žengia į priekį, o kartu su juo į pasaulį ateina ir naujos gydymo galimybės, padedančios keisti pacientų kasdienę sveikatos priežiūrą. 

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje cukriniu diabetu sergančių suaugusių pacientų skaičius svyruoja nuo 7 iki 9 proc. Daugiausiai, net 90 proc. pacientų, yra nustatytas II tipo diabetas arba kitaip vadinamas suaugusiųjų diabetu, o I tipo, jaunesnių žmonių, cukrinis diabetas, sudaro 10 proc. visų ligos atvejų.

Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, nuolat augant sergančiųjų skaičiui, didelis dėmesys turi būti sutelktas į inovatyvių gydymo priemonių prieinamumą Lietuvos pacientams.

„Cukrinis diabetas yra viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos prioritetinių sričių, visame pasaulyje juo serga daugiau nei 400 mln. žmonių. Iki 2025 m. PSO iškėlė bendrą tikslą – sustabdyti naujų pacientų skaičiaus augimą. Norint tai įgyvendinti ir mūsų šalyje, svarbu užtikrinti, kad šia liga sergantieji turėtų visas galimybes gauti efektyvų savalaikį gydymą. Diabeto gydymo rekomendacijose daug kalbama apie progresyvius gydymo metodus, o į rinką ateinančios naujovės iš esmės keičia pacientų kasdienį gyvenimą. Tačiau kol kas Lietuvoje dar turime kur tobulėti, ypač kalbant apie vaistų kompensavimo tvarką, ribotas gydytojų galimybes remtis tarptautinėmis gairėmis grįstu gydymu, todėl tikimės, kad ši terapinė sritis taps svarbi ir mūsų sveikatos sistemai“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Gyvenimą lengvinantis pokytis

Gydytojos endokrinologės dr. Agnės Abraitienės teigimu, ilgą laiką gydant cukrinį diabetą buvo koncentruojamasi į gliukozės kiekį paciento kraujyje. Tačiau dabartinės gydymo gairės rekomenduoja individualiai įvertinti kiekvieną pacientą – jo diabeto stažą, gretutines ligas, amžių, socialinę padėtį ar motyvaciją gydytis ir parinkti jam gydymą individualiai.

„Vienu iš gydymo tikslų vis dar išlieka gliukozės kiekio kraujyje mažinimas, nes jos padidėjimas sukelia diabeto komplikacijas. Tačiau dabar mes jau žinome, kad II tipo diabetu sergantieji turi didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir vien tik bet kokiomis priemonėmis mažinant gliukozę, mes šios rizikos nesumažinsime“, – sako gydytoja.
Pasak medikės, jau kurį laiką II tipo diabetu sergantiems pacientams yra skiriamas gydymas leidžiamais neinsulininiais vaistais GLP-1 receptorių agonistais, kurie ypač reikšmingi siekiant sumažinti ne tik gliukozės kiekį, bet ir komplikacijų riziką.

„Progresyvus gydymas, atitinkantis naujausias rekomendacijas, veiksmingas mažinant gliukozės kiekį, kūno svorį, o svarbiausia – siekiant širdies ir kraujagyslių apsaugos. Tokį inovatyvų gydymą visame pasaulyje rekomenduojama skirti ankstyvoje diabeto stadijoje, ypač tiems pacientams, kurie turi svorio problemų arba didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako dr. A. Abraitienė.

Daugiau apie tai – naujienų portale LRT.