Visos naujienos

Jau penktąjį kartą vykusiame didžiausiame sveikatos srities hakatone „Hospiton“ medikai, IT specialistai, inžinieriai, mokslininkai, investuotojai, verslo atstovai, pacientai ir įvairių sričių jaunieji talentai suvienijo jėgas bei ieškojo inovatyvių idėjų sveikatos apsaugos sistemoje kylantiems iššūkiams spręsti.

Renginį organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), o Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) jau antrą kartą iš eilės tapo hakatono partnere ir rėmėja. Kaip ir pernai, asociacijai atstovavo Medicinos reikalų komiteto narė Jolanta Zaikauskienė ir valdybos narė Liudvika Starkienė. Šiemet prie jų prisijungė ir Medicinos reikalų komiteto narė Audronė Petrulevičienė. IFPA atstovės aktyviai dirbo hakatono mentorių grupėje ir padėjo renginio dalyviams išgryninti inovatyvias idėjas.

Šiemet „Hospiton“ dalyviai pažangių sprendimų ieškojo širdies ir kraujagyslių ligų srityje. IFPA ragino kurti idėjas pasitelkiant  duomenis, ypač atkreipiant dėmesį į antrinį sveikatos duomenų panaudojimą. Asociacija rėmė „Duomenų stebėjimo ir panaudojimo“ (angl. Data Track) sprendimo iššūkį ir inicijavo panelinę diskusiją „Duomenys sujungia taškus“ (angl. Data Connects the Dots), kurią moderavo J. Zaikauskienė. Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi LSMU Kauno klinikų šeimos klinikos gydytojas doc. Gediminas Urbonas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos studijų programos koordinatorė, Groningeno universiteto doktorantė, vaistininkė Indrė Trečiokienė, Utrechto universiteto farmakoepidemiologijos ir farmakologijos doktorantas Tomas Lasys, Valstybės duomenų agentūros atstovas Julius Juodakis bei sveikatos technologijų startuolio „Oxipit" projektų vadovas, praėjusių metų „Hospiton“ prizininkas dr. Sina Zare.

Pašnekovai aptarė širdies ir kraujagyslių ligų problematiką Lietuvoje bei pagrindines kliūtis efektyviai pirminei ir antrinei prevencijai užtikrinti.  

Diskusijos dalyviai akcentavo, kad pagrindinės priežastys, kodėl šiuo metu Lietuvoje vis dar nėra pasiekiami širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimo tikslai – nepakankamas gydymo rekomendacijų laikymasis, nepasitikėjimas gydytojais ir mokslo įrodymais. Pašnekovai taip pat kalbėjo, kad pacientams trūksta gilesnio supratimo apie širdies ir kraujagyslių ligų realias pasekmes bei kaip savo sąmoningais sprendimais jie patys gali valdyti rizikas.

I. Trečiokienė pastebėjo, kad remiantis šalies statistika, maždaug 60 proc. hipertenzija sergančių pacientų vaistus nutraukia arba juos keičia jau po pirmųjų gydymosi metų. Labiausiai ši tendencija pasireiškia 45-65 metų vyrų, gyvenančių kaimo vietovėse, gretose. Pasitelkus epidemiologinių, vaistų išrašymo ir paciento sveikatos parametrų duomenų analitiką, būtų galima nustatyti rizikos faktorių, gydymo įpročių ir gydymo išeičių koreliacijas.

Galimybė panaudoti duomenis tiek prevencinių programų, tiek medikamentinio gydymo  išeitims vertinti yra kelias ne tik į įrodymais pagrįstų standartų įgyvendinimą, bet ir visuomenės sąmoningumo didinimą. Visgi, prieita prie išvados, jog svarbu, kad duomenų panaudojimo reikšmę suprastų ir tarpusavyje bendradarbiautų visos suinteresuotos šalys: pacientai, gydytojai, vaistininkai, valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, duomenų valdytojai, sveikatos politikai ir atsakingos šalies institucijos. Tik tokiu būdu galima pasiekti, kad duomenys taptų pagrindu tiek formuojant tvarius sprendimus nacionaliniu lygiu, tiek ir įdiegiant inovacijas, skirtas pagerinti individualaus paciento ligos kelią.

„Ši diskusija – puikus pavyzdys, kaip svarbu skirtingų sričių profesionalams ne tik dalintis savo patirtimi bei įvardinti pagrindinius iššūkius, bet ir kartu sutarti dėl būdų, kaip tuos iššūkius įveikti, pasitelkiant duomenų potencialą. Sveikatos duomenys – vienas iš galingiausių įrankių, kuriuos šiuo metu turime. Jų atvėrimas ir tinkamas naudojimas yra kelias į geresnį sveikatos priežiūros standartą šalyje ne tik pacientams, bet ir kiekvienam iš mūsų“, – po diskusijos kalbėjo J. Zaikauskienė. 

L. Starkienė, dalindamasi savo įspūdžiais po „Hospiton“, teigė, kad tokie renginiai įkvepia, nes parodo, jog sveikatos sistemos dalyviai yra suinteresuoti rasti sprendimus susikaupusioms problemoms mažinti.

„Šis hakatonas kasmet suburia gausų būrį šviesiausių protų, pasiryžusių spręsti iššūkius, su kuriais susiduriame sveikatos apsaugos sektoriuje. Tokio formato renginiai kuria didelę pridėtinę vertę visai sveikatos sistemai: jie ne tik sujungia įvairiausio profilio specialistų ir jaunųjų talentų jėgas bei skatina jų bendradarbiavimą, bet ir pasiūlo konkrečius sprendimus realiuoju metu egzistuojančioms problemoms“, – apibendrindama renginį teigė L. Starkienė.