Visos naujienos

Šeštus metus iš eilės organizuotame didžiausiame Baltijos šalyse sveikatos srities hakatone „Hospiton“ sveikatos, technologijų, rinkodaros, finansų ir kitų sričių specialistai bei jaunieji talentai ieškojo inovatyvių ir efektyvių sprendimų, padėsiančių įveikti šioje srityje kylančius iššūkius ir kurti tvarią sveikatos apsaugos sistemą. 

Lapkričio 22–24 d. vykusio renginio pagrindiniai organizatoriai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir LSMU studentų mokslinė draugija. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) trečius metus iš eilės buvo hakatono partnere ir rėmėja. Iš asociacijos narių atstovų renginyje dalyvavo Jolanta Zaikauskienė („Abbvie“), kuri buvo mentorė ir panelinės diskusijos moderatorė, savo, kaip mentorių, patirtimi bei įžvalgomis dalijosi Liudvika Starkienė („Amgen“), Armen Manukian („MSD“), Ramunė Lauciuvienė („Novartis Baltics“), Renata Daukšienė („Roche Lietuva“), Renata Paužienė („Servier Pharma“) ir kiti asociacijos narių ekspertai.

„Hospiton“ kiekvienais metais iškelia aktualius sveikatos klausimus ir suburia skirtingų sričių profesionalus bei motyvuotus jaunuosius talentus pažangių sprendimų paieškai. Šie metai – ne išimtis. Aktyvus dalyvių įsitraukimas rodo, kad tokio pobūdžio renginiai kuria realią pridėtinę vertę ne vien suinteresuotoms šalims sveikatos sektoriuje, bet ir visai visuomenei. Dėkojame renginio organizatoriams už kokybišką renginį ir pokyčius kuriančias diskusijas“, – sakė IFPA direktorė Jūra Smilgaitė.

Diskutuota apie onkologinių ligų prevenciją, įgalinant sveikatos duomenis 

Šiemet „Hospiton“ dalyviai inovatyvių sprendimų ieškojo onkologinių ligų prevencijos srityje. 

Lietuvoje vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų, o didžiausias mirtingumas yra 45–64 metų amžiaus grupėje. Nepaisant medicinos diagnostikos pažangos, daugelis onkologinių ligų Lietuvoje vis dar diagnozuojamos vėlyvose stadijose. Sprendimas, galintis padėti, yra aiškus – prevencija, tačiau šioje srityje taip pat netrūksta iššūkių. PSO duomenimis, jei nesiimsime skubių priemonių veiksmų, iki 2040 m. vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi pasaulyje.

IFPA šiemet, kaip ir pernai, hakatone rėmė „Duomenų stebėjimo ir panaudojimo“ (angl. Data Track) sprendimo iššūkį ir inicijavo panelinę diskusiją „Nugalėti vėžį: sprendimų priėmimas naudojant šalies sveikatos duomenis“ (angl. Empowering "Cancel Cancer “decisions with the country health data), kurią moderavo J. Zaikauskienė. Diskusijoje dalyvavo ir įžvalgomis dalijosi Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius, prof. Valdas Pečeliūnas, NVI Vėžio registro vadovė, doc. dr. Giedrė Smailytė, Utrechto universiteto doktorantas, klinikinių farmakologų asociacijos vadovas Tomas Lasys, asociacijos „Kraujas“ valdybos narė, pati vėžį išgyvenusi pacientė, gydytoja Raminta Vilkevičienė ir Valstybės duomenų agentūros sveikatos duomenų vadovas Julius Juodakis.

Panelinės diskusijos metu dalyviai aptarė, kaip būtų galima išspręsti onkologinių ligų valdymo iššūkius, pritaikant šalies sveikatos duomenis.

Diskusijos dalyvių teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra nepakankamai išnaudojamas sveikatos duomenų potencialas. Pasak jų, nors turimų duomenų kokybė yra gera, reikalingas kokybiškas jų apdorojimas, be to, duomenys nėra pakankamai išsamūs ir standartizuoti, trūksta jų interpretavimo kompetencijų. 

Pasak R. Vilkevičienės, nors prevencinės programos yra be galo svarbios, yra būtina užtikrinti visapusišką pagalbą jau vėžiu sergantiems pacientams. Svarbu suprasti, kad kai kuriais atvejais yra būtina iš karto pradėti gydymą inovatyviais vaistais, nes tai gali lemti paciento pasveikimą. Siekiant pasivyti pažangiausias Europos šalis onkologijos gydymo srityje, kokybiška duomenų stebėsenos sistema leistų geriau planuoti PSDF biudžetą, apie inovacijas kalbant statistine kalba – argumentais ir faktais, kas įgalintų objektyvų gydymo efektyvumo įvertinimą, vienodą inovacijų vertės supratimą tarp sveikatos politikos sprendimų priėmėjų ir visų suinteresuotų pusių. 

Diskusijos dalyviai sutarė, kad sveikatos duomenų įgalinimas Lietuvoje jau vyksta, tačiau siekiant visapusiškai išnaudoti jų potencialą onkologinių ligų valdysenai, reikalinga siekti tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir investavimo į sveikatos įstaigų informacines sistemas, kas leistų užtikrinti duomenų apjungimą šalies mastu. 

Pasak doc. Valdo Pečeliūno, šiandien jau turime vieningą sutarimą ir politikų palaikymą dėl Visapusiškos vėžio priežiūros centro sukūrimo (angl. Comprehensive Cancer Center), sekant Skandinavijos šalių gerąją praktika ir siekiant sustiprinti mokslines, klinikines bei technologines kompetencijas.  Duomenų specialistai, analitikai, dirbdami kartu su akademine bendruomene, atitinkamų klinikinių sričių ekspertais, gali surasti sprendimus, kaip pažangiau ir profesionaliau naudoti turimus duomenis praktikoje.

„Nepaisant to, kad diskusijos dalyviai atstovavo skirtingas sritis, visi jie akcentavo milžinišką sveikatos duomenų potencialą, kuris prisidėtų prie efektyvesnės ir tvaresnės sveikatos apsaugos sistemos. Pateiktos įžvalgos ir pasiūlymai, kaip įveikti kylančius iššūkius, yra itin svarbūs ir, tikimės, paskatins siekti tiek geresnės duomenų kokybės, tiek rasti būdus duomenų apjungimui ir išvystyti praktinio panaudojimo kompetencijas, įgalinant duomenimis pagrįstą onkologinių ligų valdymą“, – sakė J. Zaikauskienė. 

Trečius metus iš eilės kaip mentorė hakatone dalyvaujanti L. Starkienė džiaugėsi, kad renginys kasmet pritraukia vis įvairesnius dalyvius.

„Hospiton“ organizatoriai subūrė gyvybingą entuziastų bendruomenę, kurie grįžta kasmet ne tik mentorystei, bet ir kaip dalyviai, moderatoriai ar pranešėjai. Tai būtent tas formatas, kuriame yra vietos įvairiausioms idėjoms, kurias vienija vienas bendras tikslas – geresnė visuomenės sveikata ir kokybiškesnis, ilgesnis gyvenimas. Linkiu didžiausios sėkmės visoms, ne tik laimėjusioms komandoms – nenustokite tikėti savo idėjomis”, – įspūdžiais apie renginį dalijosi ji.