Visos naujienos

Kiekvieną rugsėjį minint Pasaulinę širdies dieną, siekiama atkreipti dėmesį į širdies ligas ir paskatinti visuomenę labiau rūpintis savo sveikata. Prieširdžių virpėjimas (PV) yra viena tų ligų, kuri gali padaryti negrįžtamos žalos žmogaus sveikatai. Skaičiuojama, kad iš 15 mln. insulto atvejų, kurie įvyksta visame pasaulyje, net 20 proc. kyla būtent dėl prieširdžių virpėjimo. Medikų teigimu, šia liga sergantys pacientai turi ypač atidžiai klausyti gydytojų nurodymų ir rūpintis savo sveikata.

Prieširdžių virpėjimas yra širdies ritmo sutrikimas, kuris pasireiškia nereguliariu, dažniausiai greitu širdies plakimu. Higienos instituto duomenimis, 2018 metais Lietuvoje sergančių PV buvo daugiau nei 80 tūkst. ir sudarė net 3 proc. gyventojų populiacijos.

Labai svarbu tinkamai gydyti PV, kadangi jis gali ne tik neigiamai paveikti pacientų gyvenimo kokybę, bet ir sukelti širdies nepakankamumą ar insultą. Su PV susijęs insultas gali būti ypač pavojingas – pacientai dvigubai dažniau tampa nedarbingais ir dažniau miršta, nei nuo kitų priežasčių sukelto insulto.

Tinkamas gydymas sumažina insulto riziką

Medikų nuomone, prieširdžių virpėjimo komplikacijų prevencijai labai svarbu kontroliuoti ir širdies susitraukimų dažnį, ir patį ritmą, ir neleisti ligai toliau progresuoti. Svarbiausia gydymo užduotis – užkirsti kelią trombams ir insultams.

Iki 2009 m., kol nepasirodė pirmieji inovatyvių vaistų studijų rezultatai, pagrindinis prieširdžių virpėjimo gydymo pasirinkimas buvo varfarinas, priklausantis vitamino K antagonistų vaistų grupei. Pasak profesoriaus Aro Puodžiukyno, tuo laikotarpiu nebuvo geresnės gydymo alternatyvos ir jis padėjo išgelbėti šimtus tūkstančių gyvybių, tačiau tuo pačiu buvo nepatogus ir lėtai veikiantis.

„Gydant varfarinu reikia nuolatos tikrinti paciento kraujo krešumo rodiklius, nuosekliai atlikti INR tyrimą, pagal kurį kontroliuojama vaisto dozė. Tačiau pradėjus vartoti varfariną ar pakeitus jo dozę, rezultatą galime matyti pakankamai vėlai – tik po 3-4 dienų. Vadinasi, kartais pacientas yra nepakankamai gerai gydomas. Taip pat pacientas turi skirti daug dėmesio mitybai, nes šie vaistai sąveikauja su maistu. Produktai, kuriuose gausu vitamino K, gali slopinti varfarino poveikį “, - sako profesorius.

Ilgą laiką auksiniu gydymo standartu laikytą varfariną, Europoje palaipsniui pakeitė inovatyvūs vaistai. Tai – ne vitamino K antagonistai geriamieji antikoaguliantai. Profesoriaus teigimu, jie veikia daug greičiau, pacientui nebereikia taip dažnai atlikti tyrimų, tačiau čia labai svarbus paties sergančiojo įsitraukimas ir tinkamas vaistų vartojimas.

Lietuvoje prieširdžių virpėjimui gydyti kompensuojami inovatyvūs vaistai gali būti paskiriami, kai gydymas varfarinu yra neefektyvus arba nesaugus. Pradėjus pacientą gydyti varfarinu, tik po 6 mėnesių nuolatinio stebėjimo galima nustatyti, ar gydymas yra tinkamas. Labai svarbu, kad pacientas irgi prisiimtų atsakomybę ir kas 28 d. atvyktų tirtis INR tyrimo bei laikytųsi gydymosi režimo. Varfarinas turi būti vartojamas tik taip, kaip paskirta, kad būtų išvengta insulto arba kraujavimo.

Kiekvienam pacientui yra paskiriama individuali varfarino dozė, kuri titruojama pagal INR tyrimą. Nustatytu laiku, kas 28 d., turi būti atliekamas INR tyrimas, pagal kurį nusprendžiama, ar jis tinkamai gydosi, o jei reikalinga – koreguojama vaisto dozė. Praleidus bent vieną INR tyrimą, gydytojas nebegali nustatyti, ar pacientas buvo gydomas tinkamai, todėl reikalinga iš naujo kartoti visą procesą.

Skaitykite plačiau naujienų portale delfi.lt