Visos naujienos

Sergančiam svarbi kiekviena diena. Tačiau paskutiniais duomenis, Lietuvos pacientams naujų vaistų tenka laukti net apie pusantrų metų. Taip žmonės miršta žinodami, kad yra išgyventi galinčių padėti vaistų, kurie jiems – neprieinami.

Tie patys vaistai Vokietijos, Danijos ar Šveicarijos pacientus pasiekia per keliskart trumpesnį laiką – pusmetį, o dažnu atveju – vos per kelis mėnesius.

Naujai sukurtus vaistus visų pirma vertina Europos vaistų agentūra (EVA). Tiriant naujų vaistų efektyvumą, jų teikiama papildoma nauda lyginama su anksčiau registruotais vaistais.

Kai vaistai EVA tampa užregistruoti, atsakingos Lietuvos institucijos atlieka nacionalinio lygmens vertinimą ir sprendžia dėl jų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tokia tvarka galioja visose Europos Sąjungos šalyse. 

Tačiau dėl pastarojo etapo tvarkos – kitaip dar vadinamo Sveikatos technologijų vertinimo (STV) modelio – šalims palikta teisė spręsti pačioms. 

Naujas STV modelis Lietuvoje įsigaliojo prieš dvejus metus. Jis diegtas siekiant efektyvaus naujų vaistų vertinimo ir kompensavimo proceso. Tačiau planuotas proveržis neįvyko. Priešingai, dėl finansavimo ir resursų trūkumo procesas tapo paralyžiuotas.

Nors Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas numato, kad sprendimas dėl naujų vaistų turi būti priimtas ne vėliau kaip per 180 dienų, inovatyvių vaistų vertinimas vidutiniškai trunka 594 dienas. Tai maždaug 4,5 karto ilgiau nei Vokietijoje, ir beveik 3,5 karto ilgiau, nei numato mūsų pačių įstatymai. 

Šiuo metu Lietuvoje vaistų vertinimo laukia daugiau nei 70 naujų vaistų. Visi jie – registruoti Europos vaistų agentūroje ir jau kurį laiką sėkmingai prieinami kitų Europos šalių pacientams. Tuo tarpu mūsų šalies pacientai lieka už borto. 

Dėl to nukenčia jų gyvenimo kokybė, o sergančių žmonių netenkame kur kas anksčiau nei galėtume. Nukenčia ne tik žmonės, yra ir kitų skaudžių pasekmių. 

Nepakankamo vaistų prieinamumo nulemta ekonominė žala skurdina mus kaip valstybę: silpsta žmogiškasis kapitalas, prastėja ilgalaikis fiskalinis tvarumas, surenkame mažesnį BVP. 

Į šias problemas dėmesį atkreipė ir Europos Sąjunga. Privalomų nacionalinio lygmens procesų tempas šalyse labai skiriasi. Siekiant supaprastinti administracinius procesus, užtikrinti sklandesnį ir greitesnį inovatyvių vaistų prieinamumą, jau svarstoma apie vieningo požiūrio ir taisyklių diegimą visose valstybėse narėse.

Per 2020 metus į kompensuojamų vaistų sąrašą Vokietijoje įtraukti 41, Austrijoje – 32, Danijoje – 29, Italijoje – 28, Šveicarijoje – 25 nauji vaistai. Lietuvoje per tą patį laikotarpį į kompensuojamų vaistų sąrašą pateko vos 2 inovatyvūs medikamentai.

Šie tyrimo „EFPIA Patients W.A.I.T. Indicator  2021“ duomenys verčia rimtai susimąstyti. Juolab, žinant, jog rezultatas svarbus mums visiems: pacientams, gydytojams, valstybei, mokslininkams. 

Galbūt metas iniciatyvos imtis patiems ir sukurti žmonėms taip reikalingą pokytį? Ar visgi gyvybių kaina verčiau lauksime, kol tai padaryti privers naujosios ES taisyklės?

Jūra Smilgaitė yra Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė.

Išsamiau – Delfi.lt