Visos naujienos

Mokslui, sveikatos sistemai ir verslui reikalingas pakartotinis sveikatos duomenų panaudojimas neišnaudojamas dėl teisinių ir techninių kliūčių, nes Lietuvoje iki šiol nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis antrinį sveikatos duomenų panaudojimą. Ekspertai teigia, kad šių duomenų atvėrimas ir pakartotinis jų panaudojimas ne tik sudarytų galimybes kurti įrankius ankstyvesnei ir tikslesnei ligų diagnostikai, labiau individualizuoto ir efektyvesnio gydymo standartų įdiegimui, bet ir būtų finansiškai naudingas valstybei. Sveikatos apsaugos ministerija teigia jau baigianti parengti galutinį įstatymo projektą, reglamentuosiantį antrinio duomenų panaudojimo tvarką šalyje.

Šiandien vykstančio Inovatyvios Farmacijos Pramonės Asociacijos (IFPA) ir „Verslios Lietuvos“ organizuoto nuotolinio renginio „Sveikatos duomenų atvėrimo vertė ir perspektyva“ metu įvairių sričių ekspertai aptarė duomenų atvėrimo naudą ir galimybes Lietuvoje. Šis renginys organizuojamas vieno svarbiausių gyvybės mokslų renginių Vidurio Europos regione „Life Sciences Baltics 2021“ metu ir yra vienas iš visą savaitę vyksiančių renginio dalių.

LR sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pristatydamas sveikatos duomenų atvėrimo situaciją Lietuvoje sakė, kad Lietuva duomenų atvėrime ir antriniame jų panaudojime žengia pirmuosius žingsnius ir galimybė pasinaudoti vis didėjančiu klinikinių duomenų srautu kol kas yra labai ribota. „Vienas iš svarbiausių Vyriausybės darbų šioje srityje yra antrinių duomenų panaudojimą reglamentuojančio įstatymo priėmimas. Kitas svarbus žingsnis - įgalioti Statistikos departamentą kaip instituciją, atsakingą už antrinių sveikatos duomenų panaudojimą Lietuvoje, bei sukurti valstybės sveikatos duomenų valdymo sistemą, pasinaudojant egzistuojančia Statistikos departamento infrastruktūra,“ - sakė SAM viceministras A. Pečkauskas.

Viceministro nuomone, ne mažiau svarbus iššūkis, siekiant išnaudoti visas antrinių duomenų panaudojimo galimybes – didinti visuomenės pasitikėjimą, kad nuasmenintų sveikatos duomenų naudojimas yra saugus ir naudingas pacientams, mokslui, sveikatos priežiūros sistemai ir verslui. „Yra paskaičiuota, kad antrinis nuasmenintų duomenų panaudojimas leidžia sutaupyti 139 mln. eurų per metus, teikiant pacientams geresnes sveikatos priežiūros pasaugas, sprendimus ir taip gelbstint gyvybes. 2030 m. sveikatos duomenų atvėrimas gali paskatinti 5 proc. BVP augimą, o gyvybės mokslų srityje galėtume turėti 250 startuolių“, - situaciją apibūdino SAM viceministras A. Pečkauskas.

Duomenų atvėrimas ir nuasmenintų duomenų  antrinis  panaudojimas yra reikalingas moksliniams tyrimams, diegiant  inovatyvius  ligų diagnostikos ir gydymo metodus bei kuriant sprendimus ligų prevencijai. Viena iš sričių, kur pakartotinis sveikatos duomenų panaudojimas suteiktų ypač daug  galimybių – individualizuota medicina. „Individualizuotos  medicinos principais grįsti sprendimai  saugo sveikatos priežiūros sistemą nuo pinigų švaistymo neefektyviam gydymui ir gali reikšmingai pagerinti sergamumo situaciją bei sumažinti mirtingumą“, - sakė Linas Dičpetris, Ernst & Young konsultacinių paslaugų padalinio vadovas Baltijos šalyse.

Skaitykite plačiau naujienų portale 15min.lt

Renginio pranešimus rasite „Life Science Baltics“ Facebook paskyroje.