Visos naujienos

Plaučių vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių vėžio formų. Daugelį metų mokslininkams nebuvo aišku, kodėl žmogaus imuninė sistema nesunaikina organizme atsiradusių vėžio ląstelių. Didelis postūmis vėžio gydyme įvyko prieš porą dešimtmečių, atsiradus pirmiesiems imunoterapijos metodams, skatinantiems žmogaus imuninę sistemą kovoti su šia liga. Pasak medikų, skiriant šį gydymo metodą pasiekiami itin geri rezultatai – bendra pacientų gyvenimo trukmė, priklausomai nuo vėžio formos, pailgėja nuo 14 iki 30 mėnesių, dėl santykinai nedidelio nepageidaujamo poveikio, pagerėja jų gyvenimo kokybė. Tai leidžia mokslininkams daryti prielaidą, kad per artimiausius dešimt metų plaučių vėžys, vienas iš piktybiškiausių navikų, taps lėtine liga.

Plaučių vėžys jau ne vieną dešimtmetį išlieka labiausiai paplitusi onkologinė liga. Ji taip pat pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, 2012 m. pasaulyje buvo diagnozuota 1,8 mln. naujų šios ligos atvejų ir 1,5 mln. asmenų nuo jos mirė. 

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų. Nors ši liga daugiau paplitusi tarp vyrų, vis dažniau plaučių vėžiu suserga ir moterys. Nors statistika vis dar gąsdinanti, tačiau situacija gerėja ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. 

„Medicina sparčiai progresuoja, o kartu su naujais gydymo metodais atsiranda ir nauji, inovatyvūs vaistai. Pavyzdžiui, gydant plaučių vėžį imunoterapija iš tiesų padarė tikrą perversmą. Lietuvos pacientams šie vaistai dar nėra taip lengvai prieinami kaip kitų Europos šalių sergantiesiems, tačiau siekiame, kad ir mūsų šalies pacientai artimiausiu metu galėtų gauti šį inovatyvų gydymą“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Daugiau apie tai – 15min.lt.