Visos naujienos

Rugsėjo pabaigoje vykusiame didžiausiame Baltijos šalyse gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics 2021“ diskutavo ir idėjomis dalinosi pasaulinio lygio gyvybės mokslų kūrėjai, inovatoriai ir politikos formuotojai. Renginio metu didelis dėmesys buvo skiriamas personalizuotai medicinai ir jos galimybėms.

“Kalbant sveikatos specialistams vis dažniau išgirstame apie personalizuotą arba precizinę mediciną. Tai nauji terminai visuomenei, neretai nežinomi ir nesuprantami net ir pacientams, besigydantiems personalizuotos medicinos vaistais. Gydytojai, skyrę naujos kartos efektyvų gydymą, paaiškina, kad tai geriausias būdas įveikti ar suvaldyti ligą. Kartais pamini terminą „biologinė terapija“. Juk neišdėstysi molekulinės biologijos pagrindų trumpo vizito metu ir ar to reikia - svarbiausia  pasitikėti gydytoju ir mokslo galia. Išties, retas sveikatos sistemos dalyvis susimąsto, kokį ilgą kelią turėjo nueiti mokslas, kol gydymo įstaigas pasiekė personalizuotos medicinos koncepcija ir nauja precizine gydymo strategija grįsti vaistai”, – sako prof. Sonata Jarmalaitė.

Medicina nuo senų laikų buvo nukreipta į individualų pacientą, ne vien tik į ligą. Gydytojai, skirdami gydymą, atsižvelgdavo į lytį, svorį, kitus parametrus. Daugėjant mokslo žinių gydymo personalizavimas tapo vis sudėtingesnis. Štai XX a. pradžioje, kai kurių ligų gydymui pradėjus taikyti kraujo perpylimą, išaiškėjo kraujo grupių nesuderinamumo reiškinys ir būtinybė skirstyti pacientus pagal kraujo grupes. Vėliau, vis dažniau ligos diagnozė buvo papildoma duomenimis apie paciento įpročius, mitybą, profesinę veiklą. Supratome, kad visa tai veikia ligos eigą, ją padaro individualia.

Suklestėjus genomikai – naujos paveldimų ligų gydymo galimybės

XXI a. pradžia laikoma genomikos klestėjimo era. 2001 m. paskelbus pirmą žmogaus pilno genomo sekos versiją, atsivėrė gausybė naujos informacijos apie paveldimas ligas, o kartu buvo pradėti kurti nauji gydymo būdai. Pavyzdžiui, fenilketonurija yra paveldima medžiagų apykaitos liga, sukelianti smegenų vystymosi ir kitus fiziologinius defektus. Laiku nustatyta ši liga sėkmingai gydoma pritaikius specifinę dietą, aminorūgščių papildus. Negydoma liga greitai progresuoja, todėl prevenciškai vykdoma visuotinė naujagimių patikra. Žymiai sudėtingiau laiku diagnozuoti ir gydyti poligenines ligas – ligas, kurias sukelia daugelio genų pokyčiai. Bet ir čia gelbsti naujausi mokslo pasiekimai.

Krūties vėžio personalizuotas gydymas pradėtas XX a. pabaigoje, sukaupus pakankamai žinių apie ligos biologinę prigimtį. Išaiškėjo, kad vieni krūties navikai vėžinių ląstelių paviršiuje turi estrogenų receptorius, o kiti – ne. Taip krūties vėžys buvo padalytas į dvi grupes ir pradėtas gydyti skirtingai. Mokslo žinių daugėjo ir šiuo metu krūties navikus jau skirstome bent į penkis potipius, kuriems taikomos skirtingos gydymo strategijos. Atsižvelgiant į naviko biologinį potipį, atlikus jo molekulinę analizę ir skyrus tinkamą gydymą, pasiekiamas žymiai geresnis klinikinis rezultatas. Šioje personalizuotos medicinos eroje penkerių metų išgyvenamumas segant krūties vėžiu Europoje šiuo metu siekia 84 proc., o iki 1970 m. tai buvo viena dažniausių moterų mirties priežasčių nuo onkologinės ligos.

Skaitykite plačiau naujienų portale delfi.lt