Visos naujienos

Kasmet apie 3 tūkst. vyrų Lietuvoje išgirsta prostatos vėžio diagnozę, iš kurių daliai liga jau būna išplitusi. Metastazės gali atsirasti per mažiau nei 1,5 metų, todėl gydant ligą svarbiausia yra atitolinti jos plitimą išsaugant paciento gyvenimo kokybę ir prailginant jo gyvenimo trukmę. Pasaulyje jau yra prieinami naujausi vaistai, padedantys pasiekti šio tikslo, tačiau Lietuvoje pacientai šios galimybės dar laukia. 

Prieš išplintant prostatos vėžiui ir atsirandant metastazėms, daliai pacientų liga nebereaguoja į medikamentinį ar chirurginį gydymą, mažinantį testosterono kiekį. Tokia stadija vadinama nemetastazavusiu kastracijai atspariu prostatos vėžiu.

Prieš keletą metų medicina žengė didelį žingsnį į priekį ir padarė reikšmingus pokyčius neišplitusio prostatos vėžio gydymui. Šiandien visame pasaulyje yra registruotos jau kelios rūšys inovatyvių vaistų, galinčių padėti nutolinti ligos progresavimą ir prailginti pacientų gyvenimą.

„Šiuolaikiniai vaistai, skirti gydyti nemetastazavusį, bet jau hormonams atsparų prostatos vėžį, gali padėti pratęsti paciento išgyvenamumą be metastazių net daugiau nei 40 mėnesių. Tai yra reikšmingas pokytis prostatos vėžio gydymo istorijoje“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Mediko teigimu, Lietuvoje toks gydymas galėtų būti skiriamas maždaug 100 pacientų, tačiau šiandien tokios galimybės šalyje nėra. Pacientai vis dar priversti laukti ligos pablogėjimo, nes naujausi vaistai nėra įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. Keliasdešimt lietuvių inovatyvius vaistus yra gavę tik klinikinių tyrimų arba vardinių vaistinių preparatų programų metų.

„Kai vėžys išplinta, gydymas gali tapti mažiau efektyvus, o tai paveikia pacientų gyvenimo kokybę ir galiausiai pablogina jų prognozę. Todėl naujos kartos hormoninių vaistų, galinčių žymiai prailginti laikotarpį be metastazių, kompensavimas būtų reikšmingas laimėjimas prostatos vėžiu sergantiems pacientams “, – sako dr. A. Ulys.

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Agnės Gaižauskienės teigimu, kai mokslo pažanga padeda pasiekti tokį progresą, kuris gali nulemti šalies gyventojų gyvenimo kokybę, prailginti jų išgyvenamumą ir atitolinti ligos progresavimą, būtina siekti šių priemonių prieinamumo Lietuvos pacientams.

„Reikia sumažinti Lietuvos atotrūkį nuo pažengusių šalių, kuriose  vaistų kompensavimo procesas trunka greičiau ir naujausias gydymas, atitinkantis visas gydymo gaires tampa prieinamas pacientams per pirmus metus po vaisto registravimo Europos vaistų agentūroje. Šiuo atveju mums nereikia kurti naujo vaisto, tereikia užtikrinti, kad pacientas gautų tai, kas jau sukurta ir įrodyta, kaip efektyvi gydymo priemonė“, – sako A. Gaižauskienė.

Naujos kartos vaistai pacientams gali būti skiriama tada, kai dar nėra metastazių, bet vėžys darosi pavojingas. Vienas pagrindinių rodiklių, į kurį atsižvelgiama, skiriant gydymą – prostatos specifinio antigeno (PSA) didėjimo greitis.

Gydytojo dr. A. Ulio teigimu, svarbiausias momentas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra tada, kai PSA pradeda sparčiai augti ir įprastinis gydymas tampa neefektyvus, vėžys ruošiasi metastazuoti į kitus organus, dažniausiai – kaulus. Tuo metu paskyrus šiuolaikinį gydymą inovatyviais vaistais galima atitolinti metastazių atsiradimą daugiau kaip 40 mėnesių.

Apie Inovatyvios farmacijos pramonės asociaciją (IFPA)

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA) veiklą pradėjo 1997 m. spalį. Šiuo metu IFPA priklauso 17 narių – inovatyvių farmacijos kompanijų ir jų atstovybių, registruotų Lietuvoje. Tai bendrovės, kuriančios naujus, patentinius vaistus ir propaguojančios etinius veiklos principus. 2018 m. IFPA narės investavo 26 mln. eurų, kurie buvo skirti klinikiniams tyrimams, socialiniams projektams ir edukacijai bei mokesčiams Lietuvoje. Nuo 2004 m. IFPA yra Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations) narė.

Plačiau apie asociaciją: www.ifpa.lt