Iki Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbto tikslo 2030 metus pasitikti be hepatito C liko šiek tiek daugiau nei dešimtmetis. Siekiant eliminuoti ligą, Lietuvoje jau taikomi vieni pažangiausių gydymo metodų, o naujausių vaistų kompensavimas per pastarąjį pusmetį padėjo išgydyti daugiau kaip tūkstantį pacientų.
PSO duomenimis, lėtinio hepatito C viruso infekcija pasaulyje serga 71 mln. žmonių. Lietuvoje apie 2 proc. gyventojų vis dar yra užsikrėtę hepatitu C, tačiau inovatyvūs gydymo metodai situaciją keičia.
Jau kelerius metus hepatitas C Lietuvoje yra gydomas inovatyviomis terapijomis, o neseniai buvo pradėtas kompensuoti pirmasis vaistas, skirtas suaugusiųjų ir paauglių, užsikrėtusių bet kuriuo lėtinės hepatito C viruso infekcijos genotipu, gydymui. Pasaulyje proveržį sukėlusiu vaistu vos per 2 mėnesių gydymo kursą pavyksta išgydyti daugiau nei 99 proc. ligos atvejų.
„Pagaliau Lietuvoje matome realią galimybę pasiekti PSO iškeltų tikslų ir per artimiausią dešimtmetį eliminuoti hepatito C virusą. Didelę įtaką šių tikslų įgyvendinimui padarė inovatyvių vaistų atsiradimas šalies rinkoje. Nuo praeitų metų pabaigos pacientams jau yra kompensuojamas pirmasis vaistas, skirtas gydyti visų 6 genotipų hepatito C viruso infekciją, kurį rekomenduoja ir tarptautinės gydymo gairės. Labai svarbu, kad Lietuvoje yra prieinamas inovatyvus gydymas, leidžiantis per trumpą laikotarpį išgydyti pacientus ir pagerinti tolesnę jų gyvenimo kokybę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.
Anksčiau, iki naujų vaistų atradimo, hepatitu C sergantiems pacientams būdavo skiriamas gydymas interferonu ir ribavirinu, kuris trukdavo nuo 6 iki 12 mėnesių ir sukeldavo sunkias nepageidaujamas reakcijas.
„Iki praėjusių metų pabaigos toks gydymas vis dar buvo skiriamas pacientams, kuriems nustatytas 2 ir 3 genotipo hepatito C virusas. Tačiau dabar, kai turime kompensuojamą inovatyvų vaistą visiems 6 genotipams gydyti, dauguma pacientų pasveiksta vos per 8 savaites, o gydymas nesukelia reikšmingesnių nepageidaujamų reakcijų. Tokie pokyčiai medicinoje iš esmės pakeitė šių pacientų gydymo procesą“, – sako prof. Jonas Valantinas, Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas.
Profesoriaus teigimu, kartu su inovatyvių vaistų atsiradimu, pasikeitė ir pacientų požiūris į ligą. Anksčiau daugelis nesiryždavo gydymui, nes jo procesas būdavo sunkesnis už pačią ligą.
„Injekcijas pakeitęs gydymas tabletėmis yra daug lengvesnis ir patogesnis vartoti, pacientams neprogresuoja kepenų pažeidimai, yra daug mažiau nepageidaujamų reakcijų, todėl gydymą galima skirti net paaugliams. Visi šie pokyčiai yra labai reikšmingi, todėl pacientai drąsiau kreipiasi į medikus“, – sako prof. J. Valantinas.
Lietuva vadovaujasi PSO iškeltais tikslais ir siekia visiško hepatito C eliminavimo. Šalyje yra visos priemonės, reikalingos sėkmingai išgydyti hepatitu C sergančius pacientus ir užtikrinti pilnavertį jų gyvenimą. Svarbu, kad šalies gyventojai aktyviai tikrintųsi savo sveikatą ir taip palengvintų hepatito C atvejų išaiškinimą.
Hepatito C virusu galima užsikrėsti per užkrėstą kraują ar jo produktus. Rekomenduojama atlikti tyrimus žmonėms, kuriems iki 1994 m. buvo atliktos chirurginės operacijos arba invazinės procedūros, kraujo perpylimas ar organų transplantacijos bei kitoms rizikos grupėms, apie kurias informacijos gali suteikti šeimos gydytojas.