Visos naujienos

COVID-19 pandemija atskleidė tiesioginį ryšį tarp sveikų gyventojų ir klestinčios ekonomikos, taip pat apie būtinybę sukurti atsparią sveikatos priežiūros sistemą, paremtą tinkamu finansavimu. 2021 m. rugsėjo mėn. PwC ir EFPIA paskelbtas tyrimas parodė, kad viešosios sveikatos priežiūros išlaidos Vidurio ir Rytų Europos šalyse (VRE) augo lėčiau nei bendrasis vidaus produktas (BVP) ir šiandien vienam gyventojui jos gali būti iki 5 kartų mažesnės nei ES5 šalyse. Esant dabartiniam sveikatos priežiūros finansavimo didinimo tempui kai kurioms VRE šalims prireiks daugiau nei 50 metų, kad pasiektų ES5 šalių sveikatos rezultatų lygį.

2017 m. ES5 šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje) BVP vienam gyventojui buvo vidutiniškai 50 proc. didesnis nei Vidurio ir Rytų Europos šalyse, tačiau viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai vienam gyventojui buvo vidutiniškai 2,5 karto didesnės nei VRE šalyse. PwC tyrimas atskleidė, kad jeigu Vidurio ir Rytų Europos šalys sveikatos priežiūrai išleistų tą pačią BVP dalį kaip ir ES5, tai vidutinės viešosios išlaidos vienam gyventojui sveikatos priežiūros srityje galėtų padidėti 65 proc.

Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje sveikatos apsaugos valstybinis finansavimas yra vienas mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. nuo BVP. Mažiau už Lietuvą sveikatos apsaugai skiria Bulgarija (4,22 proc.) ir Rumunija (4,06 proc.), o EBPO (Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros organizacijos) šalių vidurkis, nuo kurio atsiliekame jau ilgus metus, yra trečdaliu didesnis ir siekia net 6,6 proc. nuo BVP dydžio.

Lietuva – gėdingai pirmaujanti sveikatos priežiūros rezultatuose

Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, vidutinė gyvenimo trukmė yra 5 metais trumpesnė nei ES5 šalyse. VRE šalims reikėtų vidutiniškai 22 metų, norint pasiekti dabartinį ES5 gyvenimo trukmės vidurkį – 82 metus. Kai kurioms šalims pasiekti vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę kaip ES5 pavyktų greičiau - pavyzdžiui Slovėnijai reikėtų 4 metų, tačiau Lietuva vidutinę ES5 gyvenimo trukmę galėtų pasiekti tik po 46 metų.

Lietuvoje kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai turi 3 kartus mažesnes galimybes išgyventi nei ES5 šalyse. Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių yra absoliuti lyderė tarp visų ES šalių - 2016 m. Lietuvoje nuo šių ligų mirė 561 gyventojas, o ES5 šalių vidurkis – 89 mirtys.

Vidurio ir Rytų Europos šalyse pacientų, sergančių plaučių ir storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumas padidėjo atitinkamai 22 proc. ir 13 proc., tačiau vis tiek ženkliai atsilieka nuo ES5. 2010 -2014 m. VRE plaučių vėžiu sergantis pacientas turėjo beveik trečdaliu mažesnę tikimybę išgyventi nei ES5 pacientas. ES5 šalyse penkių metų išgyvenamumas sergant plaučių vėžiu yra 16 proc., Lietuvoje - 9,9 proc. Storosios žarnos vėžiu vidutinis išgyvenamumas ES5 šalyse 63 proc., Lietuvoje - 56,9 proc., krūties vėžiu vidutinis išgyvenamumas ES5 šalyse 86 proc., Lietuvoje - 73,5 proc.

Skaitykite plačiau naujienų portale 15min.lt