Visos naujienos

Sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Gimdos kaklelio vėžio eliminavimas ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeliamų ligų vyrams ir moterims sumažinimas – misija įmanoma?“, kurią organizavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) kartu su Seimo nariu prof. Sauliumi Čaplinsku, buvo aptarti reikalingi pokyčiai, galintys iš esmės pakeisti moterų sergamumo dinamiką. POLA 2025 m. vėžio žinomumo didinimo kampanijos pradžią žyminčią konferenciją rėmė 6 IFPA nariai.

Nerimą kelia mažas moterų noras tikrintis

Anot POLA direktorės Neringos Čiakienės, surinkti duomenys rodo, kad tik 66 proc. tikslinės grupės moterų sulaukia kvietimo tikrintis, o iš jų tik du trečdaliai ateina pasitikrinti.

„Nepaisant to, kad  gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa veikia 20 metų, vis dar daugiau nei pusė atvejų nustatoma pažengusios stadijos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai 35 metų moteris dar nė karto nebuvo tikrinta pagal prevencinę programą, nors jau turėjo būti praėjusi 3 patikros ciklus. Be to, daugelis nežino, kad ilgą laiką vienintelio buvusio prieinamo tyrimo – PAP  citologinio testo – tikslumas  nesiekia 50 proc.“, – pažymi N. Čiakienė. 

Pasak asociacijos direktorės, šiuo metu siekama, kad pasitikrinti būtų pakviečiamos visos moterys, o dalyvavimo procentas būtų artimas 70 proc. Todėl svarbu, kad jau dabar būtų diegiama nauja centralizuota sistema, kai dalis moterų gaus kvietimus laiškais į namus. Pasak N. Čiakienės, užtruks, kol visoje Lietuvoje bus pereita prie vieningos sistemos, todėl toks modelis, taikomas konkrečiam žmogui, tikslingiausias teiraujantis pirminės sveikatos priežiūros centre, kuriame gyventojas yra užsiregistravęs. 

Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas 400–500 moterų, o apie 200 moterų nuo šios ligos miršta. Tuo tarpu Suomijoje ir Švedijoje, pritaikius veiksmingas priemones, ši liga praktiškai išnyko.

Apie 90 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), tačiau svarbu pažymėti, kad šis virusas taip pat gali sukelti ir daugelį kitų vėžinių susirgimų – burnos, ryklės, išangės, varpos, vulvos ir makšties vėžį. Be to, jis gali lemti ir anogenitalinių karpų bei kitų ligų atsiradimą.

Veiksmingiausia apsauga – skiepai

Nacionalinio vėžio centro onkoimunologas dr. Marius Strioga teigia, kad  yra daugiau nei 400 šio viruso tipų, iš kurių apie 40 gali infekuoti gleivines, o 12 tipų yra didelės rizikos, galintys sukelti vėžinius susirgimus. Apie 90 proc. atvejų ŽPV infekcija savaime išnyksta per dvejus metus, tačiau negydoma gali progresuoti į rimtas ligas, įskaitant gimdos kaklelio vėžį. 

ŽPV infekcija dažniau nustatoma vyrams nei moterims – net 31 proc. vyrų yra užsikrėtę ŽPV, o 21 proc. turi didelės rizikos šios infekcijos tipą. Vyrų populiacijoje ŽPV dažniausiai pasiekia piką 25–29 metų, o moterų – 20–24 metų amžiaus grupėje. Kitų šalių patirtis rodo, kad skiepijimas yra vienas svarbiausių būdų apsisaugoti nuo ŽPV sukeltų ligų. Deja, Lietuvoje skiepijimo apimtys vis dar išlieka nepakankamos. Pasak dr. M. Striogos, būtina aktyviau įtraukti jaunimą ir tėvus į švietimo kampanijas, skatinant sąmoningą dalyvavimą.

Vasario 4 d. yra minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena.